Neišsemiamos kūrybiškumo galimybės Plungės „Saulės“ gimnazijoje

User Rating:  / 0

Informacija

Parašė Renata Bakanienė

Skaitytojų: 3182

Ugdykime kiekvieno kūrybiškumą ne tam, kad visi būtų menininkai, o tam, kad niekas nebūtų vergas

Džanis Rodaris

Visuomenei iškilo būtinybė turėti ne tik išsilavinusius, bet ir kūrybiškus žmones, kurie sugebėtų diskutuoti ir abejoti, kritiškai ir laisvai mąstyti, mokėtų prisitaikyti prie nuolat besikeičiančio pasaulio. Neatsitiktinai švietimo ir mokslo ministras G. Steponavičius kūrybiškumą įvardino kaip pagrindinį prioritetą ir svarbiausią veiklos kryptį.

Kūrybiškumą ugdo įvairi veikla. Tuo galima buvo įsitikinti stebint „Saulės“ gimnazijos mokytojų Jolantos Mažuknės, Elenos Klimienės, Dainoros Gedvilienės, Danutės Serapinienės darbą.

Mokytoja Jolanta kūrybiškumą skatina organizuodama ir tradicines, ir netradicines pamokas. Nagrinėdama A. Vaičiulaičio noveles mokytoja nesitenkina trafaretinėmis frazėmis: „užsirašykite“, „paskaitykite“, „sukonspektuokite“... Užduotys mokiniams parengtos taip, kad pastarieji, dirbdami grupėse, patys suformuluoja, patys atranda ir pasidalina analizuojamo autoriaus kūrybos ypatumais. Taip skatinamas vaikų pastabumas iškalbingoms kūrinio detalėms, išradingai siejama teorija su praktika. Pamokos organizuojamos ir netradicinėse erdvėse. Mokiniai „pabirę“ po mokyklą šurmuliuoja prie stendų (draugų sukurtų dailės darbelių) įgyvendindami mokytojos užduotį – pratęsti piešinio gyvenimą miniatiūroje, eilėse. Darbai ne tik čia pat pristatomi, bet ir recenzuojami, aptariami pritaikant literatūrologines žinias. Taigi kūrėjai čia pat tampa kritikais. Mokinius pradžiugina netikėtas mokytojos Jolantos atsivėrimas: ji skaito savo kūrybos eilėraštį „.“ Juk viena svarbiausių kūrybiškumo ugdymo mokykloje sąlygų – pačių mokytojų kūrybiškumas. Pedagogas, nesugebantis aplinkoje įžvelgti nieko naujo, nesugebantis, pažvelgti į nematomą pasaulio pusę-gilyn „į paslaptį“- nesugebės išugdyti ir savo mokinių sugebėjimo pamatyti daugiau, nei matyti iš pirmo žvilgsnio.

Muzikos mokytoja Elena neišsenkančia savo energija geba uždegti ir vaikus, kurie čia pat, vedami romantinio ir avangardistinio eilėraščio, kuria muziką. Pamokoje netikėtai integruojamos literatūros ir muzikos pamokų patirtys, abiturientai prisimena Maironį ir M. Martinaitį. Panašios improvizacijos tęsiasi ir teatro studijoje, kur mokiniai savaip įprasmina jauniausio lietuvių literatūros klasiko V. Mačernio sonetus ir vizijas. Atsiradus galimybei savo teatrinėmis įžvalgomis pasidalinti su palangiškiais kasmetinėje (šiais metais jau tryliktąjį kartą) „Moksleivių poezijos ruduo Palangoje“ šventėje, čia pat išsprendžia nepalankiai besiklostančią situaciją ir radę išeitį entuziastingai sutinka: „Važiuosim“.

Prie gimnazijos įsikūręs unikalus „Tolerancijos centras“ . Džiugu, kad gimnazistai į centro veiklą įsijungia ne tik mokytojos Danutės organizuojamų renginių metu. Čia vedamos integruotos istorijos, etikos, lietuvių kalbos pamokos. Gimnazijos mokytojai išnaudoja netipines erdves, situacijas taip skatindami mokinių kūrybiškumą, nes vaikai iš prigimties yra smalsūs ir mėgsta eksperimentuoti.

Netradicinė pamoka dešimtokus nustebino ketvirtadienį, kai gimnazijos bibliotekoje kūrėjo duonos trupiniais dalinosi literatų klubo „Vingiorykštė“ moterys. Jos prisipažino, kad kūrėjas- ne stereotipinė asmenybė, jis tarsi įtempta strėlė nuolat išgyvenanti, ieškanti, kenčianti. Poetės kalbėjo ne tik apie kūrybines kančias, ne tik kvietė vaikus rašyti, kurti (laikas atsijoja rašliavas nuo vertingo kūrinio), bet kalbėjo ir apie vertybes skatindamos suprasti kitokį, savotiškai mąstantį, rašantį .

Tokia veiklų įvairovė leidžia daryti išvadas, kad „Saulės“ gimnazijos mokiniai nėra vien pasyvūs klausytojai. Jie gali kūrybiškai reikštis, įgyvendinti savo siekius kūrybos procese.

Renata Bakanienė