Mama

User Rating:  / 0

Informacija

Skaitytojų: 2173

Tą pavasario vakarą tylų, neramų

Jovarai kaip banga per kiemelį vingiuos,

tavo akys per visą naktelę pravertos –

greit užges visos žvakės mažų pirkių languos.

Tu atleisk – išėjau aš vingiuotais takeliais,

šlubuodamas laikrodis mušė kampe,

tu iškėlei kaulėtą, pavargusią ranką,

kad išeinant galėtum palaimint mane.

Tik vėjelis pabels į duris priartėjęs,

tu visa susisupus vilnone skara,

tavo žvilgsnis nukrypo į miglotą padangę,

jei tu nori ką barti, tuomet bark mane.

Pasiguost gal norėtum tą nemigo naktį,

kai po langu šlamės rudens lapai rausvi,

tartum puodas žarijų saulėlydis dega,

nors išeisi tu, mama, bet išliksi širdy.

• < Ankstesnis
• Sekantis >