Lietuvos krikštas

User Rating:  / 0

Informacija

Parašė Regina Kajutienė

Skaitytojų: 3405

O Lietuva, Perkūno žeme,

Ilgai Tu švento krikšto negavai.

Alkakalniuos ugnis kūrenos,

Šventi Tau buvo akmenys ir ąžuolai.

Kai suklupai prie Dievo kojų,

Kai su kryžiuočiais baigėsi karai,

Didikai vienas kitą šaukė broliais,

Bažnyčių bokštuos sugaudė varpai.

Ilgai dar verkė lietuvaičiai,

Bekirsdami šventas girias,

O vaidilučių vainikėliai

Gelmėj paskendo paskui jas.

Žyniams vešlias barzdas nukirpo,

Krivulės sudegė laužuos,

Kariūnus, gynusius Tėvynę,

Pradėjo laidoti kapuos.

Be aukuro ugnies, be krikšto

Vaidenos jie senoj pily.

Širdis Krivių Krivaičio plyšo

Kai žiebėsi laikai kiti.

Jau daugel šimtmečių prabėgo,

Kai krikšto šventinam žvakes,

Kai maldose mes minim Dievą,

Pamiršę protėvių dvasias.

Šiandieną Tu – Marijos žemė,

O mes – Jos mylimi vaikai.

Alkakalniai ir šventos girios –

Tai jau istoriniai laikai.

• < Ankstesnis
• Sekantis >