Džiaugiuos Tavim, Tėvyne
/ 0
- Informacija
- Parašė Regina Kajutienė
- Skaitytojų: 3257
Džiaugiuos Tavim, Tėvyne mano,
Kai saulė žaidžia ežeruos.
Džiaugiuos Tava kalba daininga
Ir kad esu iš Lietuvos.
Džiaugiuos, kad ankstų kovo rytą
Mane pažadins vyturiai
Ir kad gandralizdy ant stogo
Sukleketuos linksmai gandrai.
Džiaugiuos, kad taip jau atsitiko,
Kad mano Tėviškė esi
Ir kad po metų negandingų
Tu vėl tapai laisva, šviesi.
***
/ 0
- Informacija
- Parašė Regina Kajutienė
- Skaitytojų: 3166
Aš – smiltelė ant tėviškės kelio,
Aš – lapelis, nukritęs nuo beržo.
Vėjo blaškoma lyg pasiklydusi
Aš brendu per gyvenimą margą.
Šauksmas
/ 0
- Informacija
- Parašė Regina Kajutienė
- Skaitytojų: 3327
Aš alkana – numesk man duonos plutą.
Aš alkana – paduok man taurę vyno.
Aš alkana – ištark man šiltą žodį,
Pakelki mano širdį iš purvyno.
Krikšto žvakė
/ 0
- Informacija
- Parašė Regina Kajutienė
- Skaitytojų: 3211
Nepamenu, kas uždegė man krikšto žvakę –
Tą pirmą šviesulį gyvenimo kelių.
Tiktai žinau, kad metai bėga lyg patrakę,
Lig šiolei jų pavyti negaliu.
Daug slenksčių perlipau, daug perbridau negandų,
Į praeitį daug nulydėjau traukinių,
O krikšto žvakė nepaliauja degus
Lydėdama mane gyvenimo keliu.
Kur atgaiva?
/ 0
- Informacija
- Parašė Regina Kajutienė
- Skaitytojų: 3007
Kaitra lyg pamotė įširdus
Sudegint užsimojo viską,
Kas dygo, augo ir žydėjo,
Net patį karštą saulės diską...
Nei debesėlio, nei vėjelio.
Žemelė skeldėja iš skausmo.
Kur atgaiva, kur tas šaltinis,
Kuris į širdį lieja džiaugsmą?
Kaitra lyg žiežula piktoji
Sudegint užsimojo viską.
Atsiųsk, Aukščiausias, debesėlį,
Uždenki karštą saulės diską.
Lietuvos krikštas
/ 0
- Informacija
- Parašė Regina Kajutienė
- Skaitytojų: 3044
O Lietuva, Perkūno žeme,
Ilgai Tu švento krikšto negavai.
Alkakalniuos ugnis kūrenos,
Šventi Tau buvo akmenys ir ąžuolai.
Kai suklupai prie Dievo kojų,
Kai su kryžiuočiais baigėsi karai,
Didikai vienas kitą šaukė broliais,
Bažnyčių bokštuos sugaudė varpai.
Ilgai dar verkė lietuvaičiai,
Bekirsdami šventas girias,
O vaidilučių vainikėliai
Gelmėj paskendo paskui jas.
Žyniams vešlias barzdas nukirpo,
Krivulės sudegė laužuos,
Kariūnus, gynusius Tėvynę,
Pradėjo laidoti kapuos.
Be aukuro ugnies, be krikšto
Vaidenos jie senoj pily.
Širdis Krivių Krivaičio plyšo
Kai žiebėsi laikai kiti.
Jau daugel šimtmečių prabėgo,
Kai krikšto šventinam žvakes,
Kai maldose mes minim Dievą,
Pamiršę protėvių dvasias.
Šiandieną Tu – Marijos žemė,
O mes – Jos mylimi vaikai.
Alkakalniai ir šventos girios –
Tai jau istoriniai laikai.
Lietuva – dainorėlių šalis
/ 0
- Informacija
- Parašė Regina Kajutienė
- Skaitytojų: 3175
Daina – lakštingalų trelės,
Daina – tai širdies virpesys,
Daina – tai prie kelio smūtkelis
Ir Tėvynės švelnus ilgesys.
Dainomis ir lopšinėm švelniom
Mus sutiko ir mus išlydėjo.
O vergijos juodžiausioj nakty
Mūsų dainos lyg ginklai skambėjo.
Prisikėlė taip pat su daina.
Mes dainavom ir nieko nepaisėm.
Amžinybėn lydėjom draugus
Su giesmėm ir dainom apie Laisvę.
Lietuva – dainorėlių šalis.
Dainą traukia ir jaunas ir senas.
Dainose mes išsakom jausmus,
Dainos – mūsų gyvenimo penas.