Vajos darbai

Requirements



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas



* * * *

User Rating:  / 0

 

Alyvų kvapas plauna
litanijos atodūsiais
minčių pumpurus sprogstančius
skausmu, lyg saulėlydžio varsom,
į šalį,kurios neužtarsi
prieš tobulą vakaro bučinį
į tavo pavargusias lūpas
nusileis mano likęs šešėlis...
Aš geliančia siela priglusiu
į vakarą, alyvų kvape sudužusį...

 


Angelai

User Rating:  / 0

 

Verkit, angelai –

gyvenimas jūsų beprasmis...

Verkit aukštam danguj,

Prie savo Viešpaties kojų...

 

Jūs jau nebeturit

nieko prarasti, nei ko ieškoti.

Verkit , o žemė tedžiaugias –

 

Čia žydi gėlės,

Čia siaučia audros,

Dangus dažnai apsiniaukęs,

kančia lyg šešėlis klajoja...

 

Verkit šviesieji,

te jūsų ašaros krinta

į žemę, tamsos iškankintą.

 

Gyvenimo jūs nebeturit,

bet jūsų ašaros plauna

kiekvieno besimeldžiančio raudą...

 

Dabartis

User Rating:  / 0

 

Nakties danguj paskendus nežinia,

Numiręs vėjas laukia valandos,

Kai atsivers kraujuojanti žaizda

Ir joj paskendus nebūtis dejuos...

 

Šešėliai skęsta laimės svajose,

Laukuos klajoja sutrūniję kryžiai,

Prisikelia be teismo vėlinių šviesa

Ir sveikina visus, gegužy grįžus

 

Iš laime skambančios vaikystės,

Iš žėrinčių nakties danguj žvaigždžių.

Iš kur, iš kur tik galima sugrįžti

Į dabartį tikėjimu skaisčiu...

 

Tavo žodžio tyloj

User Rating:  / 0

 

Tavo žodžio tyloj 

Savo ašarą nuprausiu...

...nuolat laiko delne gimsta

tavo virpantis šešėlis

ir pasaulį palieka lyg dūmas

...išsisklaido debesys ir žėri

Tavo veidas

Tavo žodžių tyloj...

 

Energija iš almančios versmės...

User Rating:  / 0

 

Energija iš almančios versmės

Tekės jau nebegyvu kūnu,

Tik žvakės, skaisčiai mirgančios, tikės,

Kad maldos dar ilgai nežūna...

 

O ilgesys lyg elgeta klajos

Užžėlusiais gyvenimo takais,

Sustos prie mirusios maldos

Ir ją prikels lengvai...

 

Norėtųs debesį suplėšyt,

Kuris užstoja šviesą saulės

Ir erdvėje skaisčioj sudėti

Paveikslą žodžių naują!

 

Ilgesys

User Rating:  / 0

 

Mano mintys baltoj dykumoj

Tarp į į žemę krintančių žvaigždžių...

Ir kiekvienai šaukiu aš – sustok!

Nes tikiu, kad ten krenti Tu.

 

Į išplėstas manąsias akis

Ištiestas naktyje rankas...

Jos šešėliai tik tyliai sakys:

– Čia ne ta, čia ne ta, čia ne ta.

 

O ta, tikroji žvaigždė

Jau seniai dangaus šypsniu pavirto

Ja galiu aš lig skausmo tikėt

Purpuriniuos vaivorykštės pirštuos!

 

Poezija

User Rating:  / 0

 

Prisikelia žodžiai

iš užmirštųjų kapaviečių...

...suluošinti, vos bepažįstami...

 

Kely į saulėtekį

klaupiuos prieš juos

ir atleidimo maldauju...