Tu išėjai...

User Rating:  / 0

Informacija

Parašė Vladė Mišeikienė

Skaitytojų: 2420

/Skiriu a.a. Birutei Lengvenienei/

Pūgų sunešti sniego kalnai,

Balti, aukšti jų pamatai

Ir nelaukti žiemos žirgai

Išsinešė tave toli, toli – tenai...

Tave aplankė nelauktos vėlės

Ir paėmė tave už rankos,

Užliūliavo amžinam laikui

Tos baltos, baltos sniego gėlės.

Palydėjom tave į šaltąją tvirtovę,

Į balto šerkšno papuoštus namus.

Poezijos karaliene, savo tikrovę

Sudėjai posmuos ateities kartoms.

2012-07-05

Bangos

User Rating:  / 0

Informacija

Parašė Vladė Mišeikienė

Skaitytojų: 2370

Tyliai į širdį, taip tyliai

Rauda stygos gitaros,

Lengvai, taip lengvai skęsta

Ugningos vakaro žaros.

Į sielą beldžiasi džiaugsmo banga,

Kaip jūra putoja mano audroje.

Iš jos išbrist nesugebu viena,

Nes noriu palydėti žarą dviese...

Apklosiu meilę angelo sparnais,

Nuskinsiu laukuose visas gėles,

Kad josios sužydėtų mūsų vakarais,

Atsiųsiu tau raudoną spindulėlį saulės...

2016-07-21

Kaip tas vėjas

User Rating:  / 0

Informacija

Parašė Vladė Mišeikienė

Skaitytojų: 2438

Rugiagėlės dairos po laukus,

Drąsios prie rugio peties.

Vėjas šėlsta ir virkdo visus,

Prie miško žalio pailsėt sustoja.

Kvepia liepos medumi,

Gandrai kleketuoja vaikams lizduose.

Kaip gera būti savoje šaly –

Kai vėl namo tu sugrįžti!

Traukia dainą žieduotais laukais

Ir myluoja melsvus žiedelius...

Kaip tas vėjas ir mūsų vaikai,

Palikę gimtuosius savo lizdus.

Lietus

User Rating:  / 0

Informacija

Parašė Vladė Mišeikienė

Skaitytojų: 2400

Lietus kvapnus ir šiltas

Mane namo lydėjo,

Vėjas draikė mano plaukus,

Paskum mane jis bėgo...

Ašara tikro dangaus

Mano skruostu nubėgo,

Norėjau atsigerti ašarų lietaus,

Per greit ji nuskubėjo...

Laukuos voratinklių tinklai,

Upely medžių lapai plaukia...

Galulaukėj nuogi beržai

Lietaus rudens sulaukė...

Aš - paprasta dulkelė

User Rating:  / 0

Informacija

Parašė Vladė Mišeikienė

Skaitytojų: 2391

Aš – žemės dulkė,

Aš tik smiltelė žemėj pamesta

Ir sužibėt joje prasmės nėra,

Nes gėlės mano nužydėjo.

Į sielą vartai keliami...

Dienų raktai surūdiję,

Blizgesį šviesos praradę,

Bet mėnulio pilnaty

Ateina, mane suradę...

Ir niekam niekas nerūpi

Paklaust manęs kaip gyvenu,

Išėjo į aną pasaulį,

Šioj žemėj niekas nesvarbu...

Liko mano krūtinėj randai,

Kuriuos aižo likimo kirčiai,

Aš – tik dulkelė paprasta,

Kurią atšiaurūs vėjai gludina.

Į sielą vartai keliami...

2016-07-20

Kiek mums mažai tereikia

User Rating:  / 2

Informacija

Parašė Vladė Mišeikienė

Skaitytojų: 2462

Kiek mums mažai tereikia

Kai į širdį beldžias vienuma,

Tik reikia aplankyt namus

Ir meilei išskleisti sparnus.

Kokia bebūtų meilė, mamos

Ar dukros, ar sūnaus.

Nereikia šiauštis lyg ežiams,

Maištaujantis – pats save nubaus...

Nors siaučia širdy sumaištis ir audra,

Išliksiu savimi, išliksiu rami ir tada

Savoje kančioje nedrebėsiu

Tik į akis aš su meile pažiūrėsiu...

Norėčiau pakviesti prie jūros,

Kad pamatytų šėlstančias bangas,

Kad nuramintų savyje audras

Ir rastų kelią į mamos švelnias rankas...

2016-07-09