Vajos darbai

Requirements



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas



žydintis ryto rožinis...

User Rating:  / 0

 

rasos beria rožinį rytui,

saulės pėdos virpina

gaivą,

baltai nuspalvinta, basa

į dieną mano meilė

brenda...

jos prausiasi pavasario

alsavime,

jos šoka ievų svaiguly,

kvatoja lyg mergaitės vėjo

baramos

ir maudosi žydėjimo

ugny...

į pienių vyną mintys

lekia,

geltonumo atsigeria sočiai,

užsimerkiu – žiedais žemė

kvepia,

vilioklė veda į misterijos

atolą -

iliuzija ir realybė pinasi,

tarpeklis pilnas žiedų...

meilė juokiasi, ievomis šneka –

neišeik, dar pabūkim kartu,

saulės rankos glosto man

širdį,

sielos klėtyje džiaugsmo

apstu.

rasos kužda man rožinį

šįryt –

į save... į save aš lyg paukštis

skrendu...

 

 

 

 

2018-05-10

Dienos dovanos

User Rating:  / 1

 

Ilsiuos idilėje prie

jūros,

keliai į rūką atviri –

jais iškeliauja mintys

niūrios,

ne visada druska sūri...

 

Kvėpuoju dieviška

tyla,

ji sieloje Šopeną groja,

geltoni saulės angelai

lyg paukščiai

man pro debesis sparnais

mojuoja...

 

Lopšinės vygėj miega

vėjas...

Koks bučinys bangos

saldus!

Į širdį džiaugsmą šitaip

sėja

Kūrėjo meilė ir dangus...

 

2018-04-15

Meilės krantas

User Rating:  / 1

Miglų mergaitės renka

bangų juoką,

kopų laikrodžiai skelbia

tylą.

Ramybės puota!

Dieviškumo aruodai

pušų kvapu į žemę

byra...

Širdis šėlioja - laisvėje

laisva,

džiaugsmu kaip pumpuras

ji brinksta, sprogsta ir

į dangų kyla...

Dėkojimo šventykloj

šviesios mintys,

paleidžiu šiuos paukščius

į erdvę,

pro rūką saulės rankos

gėrį pila...

Koks pilnas meilės jūros

krantas!

Ją siela semia, geria...

Ima...

 

2018-04-15

Du eilėraščiai brolijai

User Rating:  / 0

 

Išdygo tiesa lyg grybas

po lietaus,

nors nenori jos sakyti

sau...

Apvaliojo stalo riteriai

kelia puotą –

karalius nuogas,

karalius nuogas!

Siuvėjas matuoja nematomą

rūbą

kerpa žirklėmis, siuva

tavo, ne kito, gyvenimą

juodą...

Samčiu baimė bando

išsemti jūrą,

patikėjusiam - meilės

vandenys sūrūs, bet

gydo sielą

pamerkusiam kojas

į ją.

Išdygo tiesa lyg grybas

po lietaus,

nugrybavom tiesoje kiekvienas

sau...

***

Nepykite,

manęs nebarkit,

surinkim akmenis,

kuriais užmėtyt vienas

kitą norim.

Mylėkime, taika

gyvenkim,

brolijoje pagarbiai vienas

kitą kelkim.

Paklauskime viens kito-

„Sese, broli, kaip šiandien

tu laikais?“,

įbridę savyje būties

atolan

uždekime žibintus

širdyje

ir švieskim viens kitam

su meile.

 

Prie jūros...

User Rating:  / 0

 

 

ATVAŽIAVAU PAILSĖTI PRIE JŪROS...

 

Prisipažįstu, jog dykaduoniauju, tik vieno dalyko nesuprantu – drybsau smėlio lopšyje, saulė myluodama spalvina mano kūną, vaikų klegesys toks vasariškai linksmas, šnara smėlio šilkas praeinančiųjų kojose..., bet kodėl mintys negali drybsoti kartu su manimi, klausytis bangų šniokštimo, medituoti ir nors sekundei nutilti? Jos lipa viena per kitą ir rėkia: „Žiūrėk, žuvėdros supasi vandeny! Žiūrėk, bangų liežuviai lyg saldainius nulaižo praeinančiųjų pėdas! Žiūrėk...!“

-Cha, cha, cha!- juokiasi iš mano dykaduonystės.

Sumąstau, kad šituos „Žiūrėk!“ reikia užsirašyti popieriaus skiautelėje, kad ir kiek betingėčiau, nes jos šauks dar garsiau... Grįžusi namo kaip kregždė statau iš savo minčių molio žodžiams namus. Gal ir jūs susigundysite šiuose namuose apsigyventi?

PĖDŲ MUZIKA

Bangos plaudamos

Groja pėdų simfoniją,

Einantieji piešia

Natas

Šokio muzikai.

Dainuojanti žuvėdra

Ant bangų klavišų

Nutupia į poilsį.

Grok, vėjau, grok

Savąjį šėlsmą!

Einantieji piešia

Natas

Tavo šokio muzikai!

Priimu kvietimą.

Menuetas...?

 


REGĖJIMAI...

 


Mano pilis supasi senoje medinėje valtelėje. Bangos putoja nerimą, blaško valtelę ir ją tuoj tuoj išmes į krantą... Ji suduš į šimtus, į tūkstančius sutrūnijusių dalelių. O kur dėsis manoji pilis? Koks jos likimas?

Einu. Spaudžiu į smėlį savo pėdsakus, kuriame jau tūkstančių tūkstančiai įspaudė savąsias, tik vėjas jas glosto, lygina, kad susikalbėtų bendrai padėkos maldai. Saulė moja ranka sakydama dienai sudie. Pamoju ir aš. Einu...

Mano pilies kuorus nuauksina jos bučinys. Pabučiuok ir mane, saulele, kad auksinėje vygėje užmigtų mano mintys. Kokios turtingos jos nubus ryte! Auksinės...

 


 

(Be... pavadinimo)

User Rating:  / 0

 

 

Erškėtyne

Vilkų atlaidai,

Skausmas kanda

Spyglių dantimis.

Atgailos giesmėje

Suklupimo aidai -

Žmogiškasis trapumo

Tinklas.

 


Nuo viešumo

Skylėtas dangus,

Žvejas sėdi

Mėnulio valtelėj.

Kibirais rūkas semia

Metus,

Kai erškėčiais pražysta

Kelias...

 

Pusiau juokais

User Rating:  / 0

 

 

Muštas nemuštą neša

Iš musės priskaldęs

Dramblį.

Mintys pačios į sielą

Prašosi,

Jas ištrauki per kiaurą

Dantį...


Tautosakos girnos

Sukasi,

Ką pasėjai – pjausi

Pats.

Baltos lankos – žydėjimo

Nuopolis,

Kas juodąsias avis

Supras?