Toli toli beržai su vėjais kalba,
Kur teka upė, vingiu šniokšdama,
Lietus ant tako gelsvus lapus skalbia,
Žvaigždžių padangė nepasiekiama.
Ant tavo skruosto dar ugnelės laksto,
Galbūt likučiai laužo praeities,
O tavo rankos baltos, sidabrinės,
Lyg spinduliai mėnulio pilnaties.
Jos švelniai glosto plaukus, pilnus šerkšno,
O akys dega mėlyna liepsna,
Kada nuraudęs vakaras užgęsta,
Po langu svyra balta obels šaka.