Atleisk, bičiule,
atvirai kalbu,
nes nežinau,
kas ant šitos žemės
dulkėmis pavirs.
Ir nežinau,
koks medis pirmas
lapus mes,
pabučiavęs žemę
supus...
Vaikiškas mąstymas,
gal Aukščiausias atleis,
kai nueisime mes,
Paslaptis atsiskleis...