Susitikimas su Stefanija Matutyte Gribauskiene

 

 

 

Džiaugtis gyvenimu- didelis menas, nes amžinai esame darbų, veiklos, skubėjimo apsėdime. „Neturiu kur skubėti“- sako Stefanija Matutytė Gribauskienė, atšventusi gražų 80-ties metų jubiliejų- „Todėl džiaugiuosi kiekviena kasdiene Dievo dovana“.

 

Mes norėjome pabūti šalia, pabendrauti, pasidalinti brandumu savo versmėse, kurį kasdien nešamės, kad sutiktam kelyje galėtume padovanoti kvietimą į kiekvienos dienos šventę. Plepios, pasiilgusios Stefanijos skriste skridome į susitikimą su ja, norėjome išsakyti kuo daugiau gražumo, palinkėti sveikatos, stiprybės, kūrybinio įkvėpimo.

 

Mus pasitiko jos širdies šiluma, jos ilgesys, jos džiaugsmai, jos laukimas mūsų. Susitikimas prabėgo taip greit, tiek daug liko neišsakyta, norėjosi dalintis ir šlovinti dovanotą laiką. Gaivinomės arbata, skaniais sumuštinukais, smaližiavome Stefanijos paruoštais saldėsiais ir plepėjome, plepėjome apie kasdienos paprastumą, apie kasdienos rūpesčius, džiaugsmus ir virsmą. Išgirdome ir didelę naujieną – pasaulį išvys dar viena jos knyga - „Šokanti vienatvėje“.

 

Jos pačios žodžiais tariant „O širdy obelis krauna žiedus, dainuoja ir šoka prieš vėją...“ išsiskyrėme neilgam, iki knygos pristatymo Plungėje.

 

 

 

 

 

 

Adelės Daukantaitės Šeškauskienės nuotraukos