***

User Rating:  / 2
PoorBest 
Parašė Stasė Vičiutė-Bertauskienė
Skaitytojų: 394

 

 

 

Tu – tas, kas pečius apkabina,
Kas pabyra beržų žirginiais,
Kas nutolsta, palikęs išdžiūti,
Kas pražysta po mano langais.

 

Tu – tik akimirka. Tu – amžinybė!
Paklydėlės simfonijos garsai.
Tu – kaip išplūdęs upeliūkštis,
Vieną srovę pamilę krantai.

 

Tu – užuovėja rami prieš speigą,
Dienas pakeičianti aušra.
Tik tu – ne tas, kuris skubotai ima...
Kas neišnyksta, pasilieka čia.