Užgimstanti viltis
/ 2
- Informacija
- Parašė Stasė Vičiutė-Bertauskienė
- Skaitytojų: 1846
Tavo juokas ir nerimas – tavo,
Net pirmoji dangaus šypsena,
Tiltas, vedantis žmogų į aušrą,
Ir nuo šerkšno palūžus šaka.
Žemė tavo – žydėjimas sielos.
Vėjas sapną išsups lopšyje.
Varpo dūžis it šulinio gylis,
Pasilieka ir plaukia erdve.
Ant peties suplasnojęs balandis,
Atsimerkus pelėdos akis,
Du krantai - šurmuliuojanti upė,
Ir plačiai užsimojus viltis.