***
/ 3
- Informacija
- Parašė Stasė Vičiutė-Bertauskienė
- Skaitytojų: 2201
Ne į skiautelę , bet į drobę
Valiūkiškas akis piešiu,
Prikelkite įmigusį pasaulį,
Kol kraujo spalvą žaroje
Regiu...
Įamžinsiu vaikystės kreivą pėdą,
Dar kryžių- į kurį tikiu.
Kasdien skinu rasotą gėlę,
Prie skausmo kojų verkiančią
Dedu.
Vagoja veidą karščio dulkės,
Rasa nesudrėkina džiūstančių akių,
Kažkas nusigręžia, kažkas suklumpa,
Malda - lyg vaistas, prie širdies
Glaudžiu...
Sustoju čia, kalbėti nebemoku,
Tik nebyliai skaityti iš akių...
Kas pasakys, ar verksmas tikras,
Jei drobę tik sapne regiu...