Skiriu a.a. Romui Butkui
Klykia gervė raiste pasiklydusi,
Neberadusi savo vaikų,
Suprantu, jai sunku vėl pakilti,
Nesurinkus visų trupinių...
Gal net duonos tiek žmogui nereikia,
Kiek tikėjimo, meilės, vilties...
Suklupai-kelkis, tiesia tau ranką,
Pats gyvenimas skriaudai padės...
Liko ašaros – duona kasdienė,
Veidą puošiantys laiko ženklai,
Liko pėdsakai gilūs prie vartų
Lyg audros išblaškyti vaikai...