DomilJam

User Rating:

/ 0

Jai, gėlelei kalnų,

buvo daugel dienų

po šia saule gražių pažadėta,

jos nelankė pilki,

debesynai pikti

paklaidintų poetų Esi(?)

Nepažinusi ji

skausmo greito nei lėto,

tarė kartą senam keliauninkui žilam:

„Paklaidinki trumpam

mano žiedą kažkam,

kad karščiau pamylėtų“.

– Mūs šimtai devyni

o tu viena žydi –

tarė jai vanduo debesy,–

lis devynias dienas

kolei kalnai nuskęs,

jis atplauks apkabinti tavęs.