Vakaras...

User Rating:  / 1
PoorBest 
Parašė Adelė Daukantaitė-Šeškauskienė
Skaitytojų: 3771

 

Iš raudonos saulėlydžio tylos
grįžtu aš vakaru viršūnėm medžių
ir paukščių lizduose jiems pasakas 
seku,
žvilgsniu numegzdama kepurę
debesiui,
kurio nėra, kuris bevėjo vaiskume 
ištirpęs,
kuris rytoj atplauks papuošti dangų,
tuksendamas balandžio žingsniais,
ir plunksną žydinčią įmes į plaukus...
Snieguolę pabučiuos jis mano
lūpom,
žibuoklę spalvindamas mano akimis,
pamerks jis saulę į šalpusnį,
širdy kaip vaikas nusijuoks...

Balandi, aprengei mane drabužiais,
raudono vakaro tylos,
o sieloje šviesu, ten džiaugsmas 
supas,
kiekvieną pumpurą gyvenimui jis
pabučiuos...

2019-04-01