Ir tos dienos giedrumas

User Rating:  / 1
PoorBest 
Publikuota Pirmadienis, 09 Gegužė 2022 11:21
Parašė Rita Ringienė
Skaitytojų: 313


Šviesa džiugina

bundantį iš vidaus

ir tas giedrumas

artina nutolusius.

(Gintautas Černeckis)

Vakar Naujosios Akmenės bibliotekoje įvyko susitikimas su Simono Daukanto bibliofilų klubo žmonėmis iš Plungės: dalyvavo klubo vadovas Gintautas Černeckis, Aistė ir Mindaugas Talijūnai su dukrele. Kalbėta(si) apie 38-tus metus trunkantį daukantiečių sąjūdį, žygius, susitikimus ir pokalbius apie knygas ir žmones. Pasakojimas dar ir su metraščių, leidinių atsivežta paroda, su dovanojamo ,,Žemaičių bibliofilo“ numeriais. Nepamirštami susitikimai su daukantiečiais Simono Daukanto muziejuje, kai jam patarnavo (kaip ne kartą pati savo darbą buvo įvardijusi) klubo Garbės narė Danutė Veisienė.

Nors vakar lakonikų kūrėjas Gintautas nebuvo lakoniškas, apie savo kūrybą tik renginio pabaigoje trumpai užsiminė, bet prieš metus išleistą knygelę popietės dalyviai norėjo įsigyti. Skaitys vis iš naujo perversdami trumpuosius eilėraščius, iliustruotus tėvo veiklos pasekėjos dukters Aistės monotipijomis (pirmąsias lakonikų knygas iliustravo Gražina Didelytė). Filosofinės minties skalsūs blyksniai iš tylos knygų kambaryje, gal iš įsižiūrėjimo į žalias tolumas, į klausiančio žmogaus akis. Ir jau neatskirsi, kas iš psichologo, istoriko, gamtameldžio žemaičio patirties. Kas palieka iš mokytojo istoriko pamokų, jei į Knygnešių gatvės pašto dėžutę krinta laiškai su skaitančio žmogaus atvaizdais vokuose. Tikrai daugiau negu didėjanti atvirukų kolekcija ar dar viena knyga keliatūkstantinėje namų bibliotekoje. Dar brangiau, kad tėvo pėdomis eina jo vaikai sakydami ,, Nebus paskutinio susirinkimo, nes mes juk ateisime.“ Bibliofilija – ne pramoga, bet visada džiaugsmas ir pokalbis, jei ir ne prieš didelę ar mažesnę auditoriją, bet būtinai dialogas. Pritartų ir Ignas Valantis, kurio brangiosios knygos ir kraštotyros aplankalai jau Viešojoje bibliotekoje. O juk taip neseniai vis turėdavo ko patikslinti, kuo pasidalinti... Dabar už jį kalba kruopščiai surinkti, sumetrikuoti tekstai ir retos knygos.

Taigi žinia kaip šviesa sklinda, ribuliuoja, ir žmonės pasiilgsta pasikalbėti – šviesti ir šviestis.

Metas grįžti namo

ir uždegti laužą

ant pilies kalno,

tamsieji atsėlina

(Iš naujosios lakonikų knygelės ,,Saulės gėlės sėklos“, p. 89)

Ilga buvo Bibliotekų savaitės diena svetingoms naujaakmeniškėms bibliotekininkėms ir jų direktorei Zitai Sinkevičienei. Ilga su dar vienu sakiniu dažnų susitikimų kronikoje. Tiesa, pasigailėjau nors vienu blykstelėjimu nepasidovanojusi paveikslo iš Ritos Almanis parodos, bet gal tą bus padaręs ir šio renginio fotografas Jonas Vapsva. Dar daug ko liko, netelpančio į jokią kišenę, kad ir birbynininkų melodijos su pažįstamų iš Meno mokyklos veidais, dar maloni staigmena su kanklėmis pritariančia Irena Žalimiene. Po renginio sužinosiu, kad atverta suaugusių muzikavimo klasė. Gal ir jos septyni užaugę vaikai džiaugiasi, kad mama groja. Gražu, lyg būčiau pagrojusi pati...