...
/ 0
- Informacija
- Publikuota Sekmadienis, 06 Birželis 2021 12:56
- Parašė Regina Miežetienė
- Skaitytojų: 1415
Palikai ir mane
lyg mažą stirniuką
nendrių guoly -
baikštų sielos kamputį
sidabriškų švylių akivaruos,
kraujo tvinksnį,
melduos nupuolusį...
Nors kartu į gyvybės
dūzgesį ėjome,
tekalbinai vėją,
miško medžius,
žaliaskarės seserys -
eglės šnabždėjo
likimui neištartus
atleidimo žodžius...
...Ir ežeras Ilgio
tik ilgesiu liejos,
žingsnio nestabdė
bangų žvilgesys,
ir Amūrinio sfinkso
drugelis nuskriejo,
nors rankose laimė
taip buvo arti...
Kaip ir aš
Meilės sfinksas
Jos nektaro ieškojo -
gamta lyg jausmai
paslaptim pasiliks,
kiekvienas lapelis
knygoj prasmingas,
įrašytas savąja
karčia patirtim...